Miesto Vitrina # 34 – Dominikonų vienuolynas

DSCN6199 [Desktop Resolution]

Dominikonų vienuolynas – kitaip vadinamas Satanhausu. Ilgai mes iki jo ėjome. Nuėjome tada , kada buvo jau tamsu. Fotografuoti buvo labai sunku ir nebuvome pilnai pasiruošę, todėl nelindome į rūsius. Todėl , kad negalime rasti gero prožektoriaus. Pasilikome kitam kartui. Vieną dalyką galiu pasakyti – tai buvo objektas kuriame jaučiausi nerealiai nejaukiai. Nežinau kas tam padėjo, ar didybė, ar tamsa, ar pažiūrėtas video ir perskaityta šimtai straipsnių apie vaiduoklius šiame pastate. Bet kas mane sužavėjo iki nežinau kur – didybė. To fotografijose parodyti nežinau ar pavyks, bet jis labai didingas. Iš gatvės taip neatrodo. Viduje arkinės lubos ir iki jų kokie 15 metrų. Nerealaus grožio pastatas. Eiti nerekomenduoju, nes jis tikrai labai kritinės būklės. Grindyse skylės ir laiptai be tūrėklų. Labai nesaugu.

Antrame aukšte pasitinka užrašas “Sub tuum praesidium confugimus“. Sunku įskaityti ir tuo labiau suprasti. Jei žinai ką tai reiškia – laukiu komentaro. Toks pat užrašas yra prie aušros vartų.

Sėkmės ir būkite atsargūs.

 DSCN6202 [Desktop Resolution]

DSCN6207 [Desktop Resolution] DSCN6207-2 [Desktop Resolution] DSCN6208 [Desktop Resolution] DSCN6211 [Desktop Resolution] DSCN6212 [Desktop Resolution] Iejimas i tunelius [Desktop Resolution] DSCN6168-3 [Desktop Resolution] DSCN6169 [Desktop Resolution] DSCN6170 [Desktop Resolution] DSCN6171 [Desktop Resolution] DSCN6172 [Desktop Resolution] DSCN6194 [Desktop Resolution] DSCN6196 [Desktop Resolution] DSCN6198 [Desktop Resolution]

Reklama

Įrašo “Miesto Vitrina # 34 – Dominikonų vienuolynas” komentarų: 13

  1. Smagu, kad pagaliau gavom vaizdų iš šio objekto. Tiesa pasakius tikėjausi daug įspūdingesnių vaizdų. Pats jame esu praleidęs ne vieną dieną, nors dabar jau nebepamenu kada paskutinį kartą į jį užklydęs.
    Paskutinį kartą, kai buvau šiame pastate buvo labai nuniokotas pirmas, ar geriau sakyti nulinis aukštas, ten reikia labai atsargiai eiti, nes vieną kartą buvau įkritęs į duobę ir pasikabinęs ant strypo, taip ir kabėjau ore. Ačiū dievui viskas gerai baigėsi.
    Beto laiptai į antrą aukštą yra baisiai nuniokoti, juos kaip spėjama marozai pagal kunigo už-sakymą sugriovė, kad visokie ale “satanistai“ nesilankytų, bet jei jūs buvot apsilankę reiškias dar vis galima patekti į antrą aukštą. Deja, čia pasigedau jūsų fotkėse tos didybės salių bei įvairiausių užrašų ant sienų. O te visko prirašinėta.
    Beto iš trečio aukšto galima patekti į gyvenamąsias patalpas, kurios ribojasi su šiuo vienuolynu, o per jas į bažnyčią.
    Taipogi į antrą aukštą galima patekti iš šv.igonto gatvės, ten reiktų tokias durikes išlaužt, baisiai tada patogu ten vaikščiot būtų.
    O kas liečia požemius, gali į juos patekti ir ne per šį vienuolyną, bet kiek žinau galima ir “oficialiai“, susitariant su kunigu ir jus pavedžios po tuos kaukuolėkus.
    Tiesa, belandžiodami po požemius iš šio vienuolyno, galite patekti į buvusio baro “prie universiteto“ tarnybines patalpas.
    Gal kas dar pamena kaip iš šios kavinės buvo dingusi bačka alaus?
    Taigi, taigi, vilniaus požemiais pavogta.

  2. Į tavo komentarą aš galiu atsakyti tik tai, kad mes buvome naktį beveik. Dėl to labai sunku nufotografuoti tas didingas patalpas. O tai kas aprašinėta ant sienų – tikrai neįdomu. Man svarbiausia detalės ir patalpos. Kiekviename pastate yra tokių užrašų. O tai kad čia kiekvienas kampas pažymėtas ale satanistų ženkais tai man juoką kelia 🙂 Satanistų kraštas Lietuva 😀
    O dėl praėjimų tai ačiū tau. Nežinojau.

  3. Prisimenu sitas vietas nuo tu laiku, kai cia buvo gyvenamos patalpos. Mes su klasiokais landziodavome kur tik buvo imanoma. Is Sv.Ignoto gatves buvo iejimas, tenai gyvendavo kunigas, sargas ir keletas seimu . Patogumu nebuvo ir pamazgas zmones pildav tiesiog lauke, jos nutekedavo i kanalizacija.Bent ta prisimenu name priesingoje gatves puseje. Sarga mes vadindavome Kvazimodu. Mus tekdavo vaikyti nuo vienuolyno kaip ikirias muses. Jisai buvo visiskai plikas ir atlepusiom ausim, ziauriai jo bijodavom. Kaip ten bebutu buve, labai gerai pamenu grazu vidini kiemeli. I ji galejom patekti pakilus i antra auksta, kirtus galerija ir kitais kaiptukais nusileidus zemyn. Einant antro auksto galerija, kiemeli galejai matyti per langa.. Kai uzaugau vesdavausi tenai visus svecius, kurie pas mane atvaziuodavo. Iki siol pamenu tas paslaptingas sienas ,medzius, sudauzyta skulptura ( matyt kokio sventojo), ir kerpiu kvapa. Mazai kur jis dabar islikes.Veliau gyventojus iskele kitur, as vel sugryzau i ta vieta. Si karta dirbti. Ten buvo isikures vienos gamyklos (Lita, berods, vadinosi) konstravimo,projektavimo, dizaino skyrius, bet ilgai neissilaike.
    Paskutini karta buvau i tas vietas uzsukus, kokiais 1986 metais(Jezau, kai paklausau saves, tai atrodo, kad zmones tiek negyvena)Eilini karta buvau atsivedus draugus is VDR. Tuomet ten vyko kazkokios rekonstrukcijos,atrodo,kad viska griove ir mes sutikom darbu vykdytoja, kuris papasakojo istorija, visiskai neitiketina, apie pasleptus lobius pokario metais.Sake, kad budamas statybos mokyklos studentas, nuomojosi kambari pas ponia Tereza ir parode duris. I ta buta galima buvo patekti is antro auksto galerijos, pakilus nedideliais laipteliais.
    Istorija: Viena diena, jam besimokant namuose, kazkas pasibelde. Atidares duris, vyriskis pamate ginkluotus kareivius ir saugumiecius. Ponios Terezos nebuvo namie. Pasak jo , tie zmones paklause, ar jisai zino kur pasleptas lobis. Zinoma,kad jaunuolis nezinojo. Tuomet tie zmones patrauke tiesiai prie didziules virtuvines komodos, ja pastume ir visi pamate dureles.Atsivede dar pora kaimynu(liudininkai)ir emesi darbo, traukti is sleptuves tai kas ten buvo. O ten buvo storos knygos odiniais virseliais, auksinis gaublys, kazkokiu senoviniu kardu ir daug aukso ir deimantu, ir dar galai zino ko. Kai viska iseme, paliko sargyba ir isvaziavo atsivezti juvelyro.Sugrize eme surasineti ka rade. Sake, kad senukas juvelyras eme viena po kito papuosalus ir pakeles viena kolje sake, kad to pakaktu visam gyvenimui – jam , jo vaikams ir anukams.Tai va, visos gerybes buvo, taip sakant, aprasytos, surinktos ir isveztos. Isveze jas i Rusija, neva Lietuvoje neuzteko apsaugos priziurai. Kyla klausimas,o kaip jos ten atsirado? Pasirodo kazkoks ponios Terezos draugas, ar kaimynas, kepejas , prasidejus karui bego is Lietuvos ir paprase pasaugoti tas gerybes. Moteriske sutiko . Jie viska sudejo i sleptuve ir paliko. Ponia Tereza apie tai neprasitare niekam daug metu, tyliai sau saugojo ka pazadejo ir lauke lobio seimininko sugriztant. Bet matyt dar buvo kazkas , kas apie tai zinojo. Tai tokia istorija as girdejau. Norit tikekit norit ne.

  4. Ačiū Daiva už tikrai įdomią istoriją. Aš tada naktį niekaip neradau kaip nusileisti į tą kiemelį. BEt manau rasiu kitą kartą. Dar kartą ačiū.

  5. Vat radau toki vertiama uzrasui is nuotraukos: Sub tuum praesidium confugimus -Tavo apgynimo šaukiamės

  6. man jau žiūrint oda pagaugais eina ;] pagarba! ačiū už nuotraukas. Kai eisi rūsio fotkint pasijamk kokios šventos kreidos ar dar ką nors;]

  7. Uzrasas pazodziui reiskia “Po tavo apginimu renkames (ieskome apsaugos)“, o kanoniskai tai verciama “Tavo apginimo saukiames“ Didingai vietai – didingi zodziai!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s